- įvynioklis
- įvyniõklis sm. (2) 1. SD442, N daiktas, į kurį kas įvyniojama: Į ką įvynioji kokį daiktą, tas įvyniõklis vadinas J. 2. prk. riešuto pakotė, šiošė: Riešutai patys iškrenta iš įvynioklio [, kai nunoksta] rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.